Klausimas, ar dronai yra iš esmės saugūs, yra vienas pirmųjų klausimų, kuris kyla naftos, dujų ir chemijos specialistams.
Kas užduoda šį klausimą ir kodėl?
Naftos, dujų ir chemijos įmonėse benzinas, gamtinės dujos ir kitos labai degios bei pavojingos medžiagos saugomos tokiose talpyklose kaip slėginiai indai ir cisternos. Šiems įrenginiams turi būti atliekami vizualiniai ir techninės priežiūros patikrinimai, nekeliant pavojaus saugumui objekte. Tas pats pasakytina ir apie elektrines bei kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Tačiau net jei nebūtų iš esmės saugių dronų, tai netrukdytų jiems atlikti vizualinių patikrinimų naftos, dujų ir chemijos pramonės šakose.
Norėdami tinkamai apibūdinti iš esmės saugių dronų temą, pirmiausia panagrinėkime, ko reikia norint sukurti tikrai iš esmės saugų droną. Tada apžvelgsime sprendimus, kaip sumažinti riziką ir naudoti dronus tose vietose, kur kitaip jų nenaudotume. Galiausiai panagrinėsime, kokie yra dronų naudojimo privalumai nepaisant rizikos mažinimo procedūrų.
Ko reikia norint sukurti iš esmės saugų droną?
Pirmiausia svarbu paaiškinti, ką reiškia „iš esmės saugus“:
Vidinė sauga – tai projektavimo metodas, užtikrinantis saugų elektros įrangos veikimą pavojingose zonose, ribojant elektros ir šiluminę energiją, galinčią uždegti sprogią aplinką. Taip pat svarbu apibrėžti vidinės saugos lygį, kuris turi būti pasiektas.
Visame pasaulyje naudojami skirtingi standartai, reglamentuojantys elektroninės įrangos naudojimą sprogiose atmosferose. Standartai skiriasi nomenklatūra ir specifiškumu, tačiau visi sutaria, kad viršijus tam tikrą pavojingų medžiagų koncentraciją ir tam tikrą pavojingų medžiagų buvimo tikimybę, elektroninė įranga turi turėti tam tikras savybes, kad būtų sumažinta sprogimo rizika. Tai yra vidinės saugos lygis, apie kurį kalbame.
Turbūt svarbiausia, kad iš esmės saugi įranga neturi generuoti kibirkščių ar statinių krūvių. Tam pasiekti naudojami įvairūs metodai, įskaitant impregnavimą alyva, užpildymą milteliais, hermetizavimą arba pūtimą ir slėgio sudarymą. Be to, iš esmės saugios įrangos paviršiaus temperatūra neturi viršyti 25 °C (77 °F).
Jei įrangos viduje įvyksta sprogimas, ji turi būti sukonstruota taip, kad sprogimas būtų sulaikytas ir būtų užtikrinta, jog į sprogią aplinką nepatektų karštos dujos, karšti komponentai, liepsna ar kibirkštys. Dėl šios priežasties iš esmės saugi įranga paprastai yra maždaug dešimt kartų sunkesnė už iš esmės nesaugią įrangą.
Dronai ir jų vidinės saugos charakteristikos.
Komerciniai dronai dar neatitinka šių standartų. Tiesą sakant, jie turi visas pavojingos įrangos, skraidančios sprogioje aplinkoje, savybes:.
1. Dronuose yra akumuliatoriai, varikliai ir galbūt šviesos diodai, kurie veikimo metu gali labai įkaisti;
2. dronai turi dideliu greičiu besisukančius sraigtus, kurie gali generuoti kibirkštis ir statinius krūvius;
3. sraigtai sumontuoti ant bešepetėlių variklių, kurie aušinami aplinkoje ir padeda generuoti statinę elektrą;
4. dronai, skirti skraidyti patalpose, skleidžia šviesą, kuri gali sukelti daugiau nei 25 °C karštį;
5. Dronai turi būti pakankamai lengvi, kad galėtų skristi, todėl jie yra daug lengvesni nei iš esmės saugūs įrenginiai.
Atsižvelgiant į visus šiuos apribojimus, rimtas, iš esmės saugus dronas nebus įsivaizduojamas, nebent atrasime, kaip efektyviau nei šiandien kompensuoti gravitaciją.
Kaip bepiločiai orlaiviai gali pagerinti patikros procesą?
Daugeliu atvejų aukščiau aprašytos rizikos mažinimo priemonės turės tik nedidelį poveikį dronų keliamosioms galioms be jokių didesnių našumo problemų. Nors tai priklauso nuo atliekamo patikrinimo ar konkretaus naudojimo būdo, yra keletas veiksnių, kurie yra palankesni dronams, vertinant dronų, palyginti su žmonėmis, naudojimo privalumus ir trūkumus. Šie yra svarbiausi.
-Saugumas
Pirmiausia apsvarstykite poveikį saugumui. Pastangos diegti dronų technologijas žmonių darbo vietose yra vertos dėmesio, nes tada žmonėms nereikia fiziškai vizualiai tikrinti turto uždarose erdvėse ar pavojingose zonose. Tai apima didesnį žmonių ir turto saugumą, sutaupytas lėšas dėl sutrumpėjusių prastovų ir pastolių panaikinimo, taip pat galimybę greitai ir dažniau atlikti nuotolines vizualines patikras ir kitus neardomųjų bandymų (NDT) metodus.
-Greitis
Patikrinimas dronais yra labai efektyvus laiko atžvilgiu. Tinkamai apmokyti inspektoriai galės atlikti patikrinimus efektyviau ir greičiau, valdydami technologiją nuotoliniu būdu, nei fiziškai prieidami prie objekto, kad atliktų tą patį patikrinimą. Dronai sutrumpino patikrinimo laiką 50–98 %, palyginti su iš pradžių planuota.
Priklausomai nuo turto, norint atlikti patikrinimą, gali net nereikėti sustabdyti įrangos, kaip tai daroma rankinio priėjimo atveju, o tai kartais gali turėti didelės įtakos prastovų laikui.
-Taikymo sritis
Dronai gali rasti problemas, kurias sunku arba visiškai neįmanoma aptikti rankiniu būdu, ypač tose vietose, kurias žmonėms sunku arba neįmanoma pasiekti.
-Žvalgyba
Galiausiai, jei patikrinimų metu paaiškėja, kad remontui atlikti reikalingas rankinis įsikišimas, surinkti duomenys gali leisti priežiūros vadovams imtis kito žingsnio, sutelkiant dėmesį tik į tas sritis, kurias reikia remontuoti. Apžiūros dronų teikiami išmanūs duomenys gali būti galingas įrankis apžiūros komandoms.
Ar dronai populiaresni, kai derinami su aplinkos rizikos mažinimo technologijomis?
Azoto prapūtimo sistemos ir kitos rizikos mažinimo technologijos paprastai naudojamos slėginėje aplinkoje, kur žmonės turi patekti į darbo vietą. Dronai ir kitos nuotolinės vizualinės apžiūros priemonės yra geriau pritaikytos tokioms aplinkoms nei žmonės, o tai labai sumažina riziką.
Robotinės nuotolinės patikros priemonės inspektoriams teikia duomenis pavojingoje aplinkoje, ypač uždarose erdvėse, tokiose kaip vamzdynai, kur vikšriniai robotai gali puikiai tikti tam tikroms patikros užduotims. Pramonės šakose, kuriose yra pavojingų zonų, šios rizikos mažinimo technologijos kartu su pavojingų zonų patikros sistemomis, tokiomis kaip vikšriniai robotai ir dronai, sumažina žmonių poreikį fiziškai patekti į atitinkamas rizikingas zonas vizualiai apžiūrėti.
Aplinkos rizikos mažinimas taip pat panaikina ATEX sertifikavimo poreikį ir sumažina dokumentų bei biurokratijos kiekį, reikalingą tokioms užduotims kaip OSHA reglamentai dėl žmonių patekimo į pavojingą aplinką. Visi šie veiksniai padidina dronų patrauklumą inspektorių akyse.
Įrašo laikas: 2024 m. balandžio 30 d.