Karinių krovininių dronų kūrimo negali skatinti civilinių krovininių dronų rinka. Pasaulinio masto rinkos tyrimų bendrovės „Markets and Markets“ paskelbtoje pasaulinėje bepiločių orlaivių logistikos ir transportavimo rinkos ataskaitoje prognozuojama, kad pasaulinė logistikos bepiločių orlaivių rinka iki 2027 m. išaugs iki 29,06 mlrd. JAV dolerių, o prognozuojamu laikotarpiu metinis augimo tempas sieks 21,01 %.
Remdamosi optimistinėmis būsimų logistikos dronų taikymo scenarijų ir ekonominės naudos prognozėmis, daugelio šalių atitinkamos mokslinių tyrimų institucijos ir įmonės pateikė krovininių dronų plėtros planą, o dėl to kilusi sparti civilinių krovininių dronų plėtra paskatino ir karinių krovininių dronų plėtrą.
2009 m. dvi JAV bendrovės bendradarbiavo paleisdamos nepilotuojamą krovininį sraigtasparnį K-MAX. Orlaivis turi dviejų rotorių išdėstymą, maksimalią 2,7 tonos naudingąją apkrovą, 500 km skrydžio nuotolį ir GPS navigaciją, gali atlikti transportavimo užduotis mūšio lauke naktį, kalnuotoje vietovėje, plynaukštėse ir kitoje aplinkoje. Afganistano karo metu nepilotuojamas krovininis sraigtasparnis K-MAX nuskrido daugiau nei 500 valandų ir pervežė šimtus tonų krovinių. Tačiau nepilotuojamas krovininis sraigtasparnis yra pertvarkytas iš aktyvaus sraigtasparnio su galingu varikliu, todėl lengva apnuoginti save ir priešakinių kovinių dalinių pozicijas.
Reaguodama į JAV kariuomenės norą sukurti tylų / silpnai girdimą krovininį droną, „YEC Electric Aerospace“ pristatė „Silent Arrow GD-2000“ – vienkartinio naudojimo, be variklio, sklandomą krovininį droną, pagamintą iš faneros, su didele krovinių skyriumi ir keturiais sulankstomais sparnais, kurio naudingoji apkrova yra apie 700 kg. Jis gali būti naudojamas šaudmenims, atsargoms ir kt. pristatyti į fronto liniją. 2023 m. atlikto bandymo metu dronas buvo paleistas išskleidus sparnus ir nusileido maždaug 30 metrų tikslumu.
Kaupiantis technologijoms dronų srityje, Izraelis taip pat pradėjo kurti karinius krovininius dronus.
2013 m. sėkmingai atliktas pirmasis Izraelio „City Airways“ sukurto vertikalaus kilimo ir tūpimo krovininio drono „Air Mule“ skrydis, o eksportinis modelis žinomas kaip dronas „Cormorant“. Bepilotis orlaivis pasižymi savita forma: fiuzeliaže yra du pralaidiniai ventiliatoriai, leidžiantys bepiločiui orlaiviui kilti ir leistis vertikaliai, ir du pralaidiniai ventiliatoriai uodegoje, užtikrinantys horizontalią trauką bepiločiui orlaiviui. Išvystydamas iki 180 km/h greitį, jis gali pervežti 500 kg krovinio 50 km koviniu spinduliu ir netgi gali būti naudojamas evakuacijai iš oro bei sužeistųjų perkėlimui.
Pastaraisiais metais viena Turkijos bendrovė taip pat sukūrė krovininį droną „Albatross“. Stačiakampis „Albatross“ korpusas aprūpintas šešiomis poromis priešpriešinėmis kryptimis besisukančių propelerių, po jais yra šeši atraminiai rėmai, o po fiuzeliažu galima įrengti krovinių skyrių, galintį gabenti įvairias medžiagas arba sužeistuosius, o iš tolo jis primena skraidantį šimtakojis, pripildytą propelerių.
Tuo tarpu „Windracer Ultra“ iš Jungtinės Karalystės, „Nuuva V300“ iš Slovėnijos ir „VoloDrone“ iš Vokietijos taip pat yra būdingesni krovininiai dronai su dvejopo naudojimo savybėmis.
Be to, kai kurie komerciniai daugiarotoriai bepiločiai orlaiviai taip pat gali atlikti mažesnių medžiagų masių gabenimą oru, kad būtų užtikrintas fronto linijų ir užkampių aprūpinimas ir saugumas.
Įrašo laikas: 2024 m. sausio 11 d.